pradi
 

















 
 
 
 
 iauliuose vyko Tarptautin mokslin konferencija apie dvasingum ir ugdym
 
 

2012 m. balandio 27 d. Šiauli universiteto bibliotekoje vyko tarptautin mokslin konferencija „Dvasingumo raikos tikrov bendruomens aplinkoje“. Organizatoriai - Šiauli universiteto humanitarinio fakulteto Filosofijos ir antropologijos katedra drauge su Teli vyskupo Vincento Boriseviiaus seminarija. Konferencija, nagrinjanti krikionikojo bendruomeninio dvasingumo svarb ugdyme, Šiauli universitete organizuota pirm kart.

Renginys prasidjo v. Miiomis, kurias aukojo Šiauli vyskupijos generalvikaras kun. Saulius Matulis, Teli seminarijos rektorius kun. Viktoras Aas ir sveias i Italijos kun. Paolo Asolan. Po v. Mii susirinkta Šiauli universiteto bibliotekoje. Atidarymo metu perduoti konferencijos globjo Šiauli vyskupo Eugenijaus Bartulio odiai. Sveikinimo kalbas taip pat sak Šiauli universiteto rektorius prof. dr. Vidas Lauruka, Teli seminarijos rektorius kun. Viktoras Aas, Filosofijos ir antropologijos katedros vedja doc. dr. Jrat Mackeviit. Konferencijos iniciatorius LEU profesorius dr, Jonas Kievias pristat tik prie savait ileist kolektyvin monografij „Ugdymo dvasingumas“.

Krikionikojo bendruomeninio dvasingumo klausimus nagrinjo vairi moksl atstovai: edukologai, kultrologai, istorikai, teologai, filosofai, etnologai, taip pat menininkai. Net eis praneimus skait pavstojo gyvenimo nariai: kunigai ir vienuols. Viso perskaityta 17 praneim, dar su trejais – stendiniais praneimais susipainti buvo galima pertraukli metu.
Pirmj praneim „Antropologinis klausimas ir homo religiosus“ skait kunigas i Italijos, popieikojo Laterano universiteto profesorius Paolo Asolan. Šalia io, pirmojoje konferencijos dalyje vyravo bendrojo pobdio praneimai, nagrinjantys dvasini vertybi raik, sektin pavyzdi visuomenje stok, socialin atsakomyb. Vliau pereita prie konkretesni klausim. Aptartas eimos, mokyklos, parapij, religini organizacij, vienuolij, banytini judjim bendruomenikumas, jo vieta bei indlis visuotinio ugdymo dvasingumui. Pristatyti visumos, sistemikumo klausimai akademinje bendruomenje. Ikeltas visuotinum iaugusi ir bendruomenes buriani asmenybi vaidmuo. Nagrintos meno formos, brandinanios asmenybes ir j bendruomenikumo jausm. Simbolika, jog priepaskutinis konferencijos praneimas skirtas ermen liaudikojo pamaldumo raikos form paveldui. Tuo tarpu paskutiniame, aptarianiame Kryi kalno muzik bendruomens dvasingumo ugdyme, iauktintas kryius, per kur yra atjs Prisiklimas ir diaugsmas. Prasidjusi 10 val. konferencija tssi iki pat 16 valandos, baigsi diskusijomis bei apibendrinimu.

Šiauliuose vykusi konferencija buvo paskutin – baigiamoji net 6 sekcijas skirtinguose miestuose jungusios konferencijos „Dvasingumo sklaida ugdymo realybje“ dalis. Ši tstin tarptautin mokslin konferencija, organizuojama kas antri metai, yra jubiliejin – penktoji. Prasidjo 2004 m. Šiauli universitete, kai pradti nagrinti aktuals dvasingumo sklaidos meninje ugdymo realybje klausimai. 2006 m. prisijung Vilniaus pedagoginis universitetas. Treioji (2008 m.), be Vilniaus ir Šiauli, vyko ir Kurnuose, susilauk ir LR Seimo dmesio. Padaugjo tem, nagrinjani katalikikojo dvasingumo klausimus. konferencijos darb sijung Šiauli vyskupas Eugenijus Bartulis. 2010-aisiais pagrindiniu konferencijos organizatoriumi tapo Vilniaus pedagoginis universitetas, pagrindinis iniciatorius ir idjos puoseltojas – minto universiteto profesorius dr. Jonas Kievias. Praplsta tema: dvasingumo sklaida ir raika pradta nagrinti ne tik meninio, bet ir viso ugdymo realybje. Konferencijos globa patikta Šiauli vyskupui Eugenijui Bartuliui. problematikos nagrinjim sitrauk dar daugiau Lietuvos region: Širvint, Rokikio, Šaki, Utenos. Kurnuose vykusioje sekcijoje pirm kart praneim skait Apatalinis nuncijus Baltijos kratams arkivyskupas Luigi Bonazzi.

Šiais metais apatalinis nuncijus praneim skait Lietuvos Edukologijos (buvusio Vilniaus pedagoginio) universiteto organizuotoje sekcijoje, nagrinjusioje dvasingum akademinje bendruomenje. Pirmoji i met konferencijos sekcija vyko Ukrainoje (Kijeve) B. Grinenkos universitete. Vliau Vilkavikio „Auros“ gimnazijoje, Šakiuose - Luki V. Grybo gimnazijoje, Rokikyje. Udaromoji konferencijos sekcija organizuota Šiauliuose. Kiekvienoje gilintasi savit problematik. Bendrai siekta apsvarstyti dvasingumo ugdymo ir ugdymo dvasingumo specifik. Dvasingumo ugdymas danai priskiriamas tam tikroms atskiroms sritims: Banyiai, dorinio ugdymo pamokoms, parapinei katechezei. Kitose srityse jis keiiamas mokslikumu ir vartotojika kultra. Konferencijos metu kelta idja, kad, siekiant ugdyti asmenybes, svarbu, kad visas ugdymas, kaip toks, bt dvasingas. Todl dvasingumo ugdymo problematik siloma keisti ugdymo dvasingumu. Kitos nagrintos sritys: tikrovs dvasingumas ir dvasingumo tikrov, j raik.

Ines Ratnikait

 
 
   
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi